Jūs esate čia:

Trenerė Joana Budrevičiūtė: „Tas jausmas, kai tu sugebi labai daug, o po nėštumo – nieko, yra labai slegiantis“

Atviras pokalbis apie sportą, nėštumą ir meilę sau

Vis daugiau moterų sportuoja nėštumo metu. Viena vertus, tai – įkvėpia, kita vertus, iškyla nemažai klausimų: ar tai yra saugu? ar naudinga? o gal – žalinga? Džiaugiamės turėdami galimybę pakalbinti šia tema dviejų vaikų mamą, kinezeterapeutę, kūno rengybos trenerę – Joaną Budrevičiūtę, kuri atvirai dalinasi tiek profesine, tiek asmenine patirtimi. Beje, Joana neabejinga ir „pole dance“, o antrą kartą besilaukdama šių treniruočių nutraukti visai neskubėjo, tad apie visa tai – visai netrukus.

Joana, kaip jūsų gyvenime atsirado „pole dance“?

Po pirmojo nėštumo jaučiausi pati negražiausia pasaulyje kokia tik galėjau būti. Dariau mankštas tiek sporto salėje, tiek namuose – kiek spėdavau, bet žiūrėdama į veidrodį jaučiausi sena, niekam nereikalinga boba. Kažkas tikrai susimaišo tuo metu galvoje! Norėjau būti seksuali, vėl jaustis moteriška, tad praėjus pusmečiui po gimdymo sugalvojau užeiti į „Viperą“ ir pabandyti. Ir pasiteisino. Nors, tiesą sakant, buvo sunku net kojas pakelti į orą. 

Atletiškam žmogui tai priimti gerokai sunkiau. Atrodytų –  atėjau, padariau, išėjau.  Deja. Tai neįvyksta taip staiga, tiesa?

Tikrai taip. Tas jausmas, kai tu sugebi labai daug, o po nėštumo – nieko, yra labai slegiantis. Pilvas auga, stuburas apkrautas, pasikeičia visas juosmuo, nesugebi normaliai įjungti pilvo raumenų ar pakelti abiejų kojų nuo žemės. Jaučiausi labai prastai, todėl ėjau ir dariau.

Ką nėštumas atneša į moters gyvenimą, ar kas nors pasikeičia iš esmės?

Nėštumas yra didžiulis žingsnis į gyvenimą, į visiškai naują etapą. Dažniausiai lydintys jausmai yra chaosas, pasimetimas, išgąstis, bet drauge ir džiaugsmas, ir euforija. Tai kažkiek ir patenkina net, jautiesi ypatinga, tam tikra heroje, nes išnešiosi žmogų, suteiksi jam gyvybę. Taip pat tai yra ir nemenkas fizinis išbandymas.

Ar galima nėštumui pasiruošti iš anksto fiziškai? 

Žinoma, tikrai galima. Jeigu kūnas bus tvirtas ir stiprus, bus gerokai lengviau išnešioti kūdikį, jį pagimdyti ir paskui grįžti atgal į save. Tik visur reikia atrasti aukso vidurį. Raumenys turi būti stiprūs, bet jeigu pertempsi – gali ir neišnešioti vaiko. Reikia ne tik sustiprinti, bet ir mokėti atpalaiduoti, ir tada gimdymas bus sėkmingas. 

Kita vertus, jeigu moteris visą gyvenimą nesportuoja, pastoja ir tik tada sugalvoja sportuoti, taip galima tik pakenkti savo kūnui, nes jis yra nepratęs, atsiranda tikimybė persileisti. Tokiu atveju tiktų tik specializuotos nesudėtingos mankštos arba atpalaiduojantys užsiėmimai baseine.

Vos sužinojusi naujieną, kad laukiasi, intensyviai sportuojanti moteris turėtų pakeisti rutiną ar visai nutraukti veiklą?

Esmė – nepersistengti. Nėštumo metu širdies dažnis neturėtų pernelyg pakilti. Paprastai kalbant, kvėpavimas neturėtų būti toks, kad treniruotės metu negalima ištarti žodžio. Jeigu sportuojant galiu atsakyti – viskas gerai. Jeigu priešingai, tai tada ne, taip neturi būti.

Tęsėte „pole dance“ treniruotes jau besilaukdama antrojo vaikelio. Rekomenduotume šias treniruotes lankyti ir kitoms?

Priklauso, ar lankė prieš tai, ar ne. Jeigu ne, tada nerekomenduoju, tačiau jei lankė ir apskritai sportuoja jau ne pirmus metus – nieko blogo nematau. „Pole dance“ sportininkui yra tinkamas iki antro trimestro pabaigos. Trečias trimestras jau gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, esant staigiam svorio prieaugiui, galima įsitaisyti diastazę (pilvo raumenų išsiskyrimą) anksčiau laiko. Ir, žinoma, prieš tęsiant treniruotes pirmiausia reikia pasikonsultuoti su ginekologu, įsitikinti, ar nėštumas saugus.

Galbūt yra kokie nors specifiniai „pole dance“ elementai, kurių rekomenduotumėte nepraktikuoti besilaukiančioms?

Pirmojo trimestro metu vaisius yra taip giliai, kad jo niekaip nepažeisime. Antrąjį trimestrą jis yra didesnis ir jau šio trimestro pabaigoje daugelio elementų paprasčiausiai nepavysta atlikti. Ateina diena ir pajauti, ko negali padaryti. Nerekomenduojami tokie pratimai, kuriuos atliekant pilvas liestų stulpą, susirietimai, staigūs, nekoordinuoti judesiai, taip pat nerekomenduoju tokių, kuriuos atliekant visiškai įsitempia dubens dugno raumenys, nes jie visą nėštumo laikotarpį labiausiai apkraunami.

O tempimo pratimai? Kokiu intensyvumu juos galima atlikti?

Turite jaustis komfortiškai. Jeigu atliekant pratimą kažkas yra ne taip, jaučiama, kad kitaip tempia, atsiranda kietumas, toks giluminis tempimas, kuris trukdo – geriau to nedaryti. Nėštumo metu rezultatų siekti negalima. Mankštinamės dėl sveikatos ir tam, kad būtų lengviau grįžti po gimdymo. Bet jeigu siekiama rezultatų, galima užduoti klausimą, kam tada tas nėštumas?

Nėštumo metu dažnai trūksta energijos ir norisi daugiau pagulėti. Ir nors moteris supranta akivaizdžią mankštos naudą, vis dėlto neretai kūnas siunčia kitokius signalus. Kaip reikėtų elgtis: klausyti proto ar kūno?

Reikėtų paskaičiuoti, kiek dienų iš viso gulima, ir tada turėtų tapti aišku, kada laikas grįžti į salę. Perspaudus save galima tik pakenkti, tačiau jeigu jaučiuosi gana gerai, tiesiog tingu, tada siūlyčiau nusistatyti tam tikras dienas (pavyzdžiui, bent jau du kartus per savaitę), nueiti ir pajudėti tiek dėl savęs, tiek dėl vaiko. Mankštintis būtina, nes paskui bus tikrai ilgesnis atsistatymas.

Laikotarpis po gimdymo dažnu atveju yra nelengvas. Kas tokio atsitinka?

Po gimdymo jaučiausi ne savimi, ne tokia, kokia buvau prieš tai. Nei fiziškai, nei psichologiškai, niekaip nesijaučiau savimi. Viskas tampa visiškai nauja, tarsi sprogsta kažkoks burbulas ir nebežinai, kaip tvarkytis su savo emocijomis, nieko nebežinai. Jautiesi visiškai silpna ne tik emociškai, bet ir fiziškai.

Ar galima sau kaip nors pagelbėti?

Manau, kad labai svarbus artimųjų palaikymas tuo metu, o ypač vyro. Jis turėtų sukąsti viską, visus principus, visas emocijas ir pabandyti save perkelti į moters situaciją, pagalvoti apie ją, kiek ir kokios jai reikia pagalbos. Moteris tuo metu yra labai pažeidžiama.

Kokiais būdais galima paspartinti fizinį atsistatymą?

Kai apsitvarkome su psichologija, su tuo, kas įvyko, pirmiausia reikėtų pradėti nuo kėgelio pratimų ir tai galima daryti jau po savaitės, jei gimdymas buvo sklandus, natūraliais takais. Apskritai kalbant, visos moterys juos turėtų atlikti visą gyvenimą, jeigu nori turėti gerus lytinius santykius, išvengti šlapimo nelaikymo ar kitų problemų – tai yra vienas geriausių pratimų. Eini gatvėje, prisimeni ir darai, nereikia net kažkokių specialių padėčių ar papildomo laiko.

Paprastai į sporto salę rekomenduojama grįžti praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Ar sutiktumėte?

Po trijų mėnesių nepatarčiau grįžti į labai stiprius sportus. Jeigu žmogus yra profesionalas, kodėl gi ne, bet kitais atvejais patarčiau po šešių. Todėl kad dar ne visiškai yra sugrįžę dubens kaulai, stuburas pasikeitęs, pertempti nugaros raumenys, pilvo siena dar labai silpna, dėl to gali išskirti raumenys (arba jau yra išsiskyrę), dubens dugno raumuo yra ypatingai nusilpęs (visą nėštumą nešiojo kūdikį, jam buvo didžiausia apkrova) ir t.t. Patarčiau stiprėti palaipsniui, pradėti nuo paprastų stabilizacinių pratimų, pavyzdžiui, pritūpimai, įtūpstai, pilvo preso pratimai, tempimo pratimai ar pratimai ant kamuolio.

Kodėl moteriai reikalinga papildoma fizinė veikla po nėštumo? Kūnui teko ir taip nelengva užduotis.

Žmogus yra ne daiktas ir ne šiukšlių dėžė. Po gimdymo moters kūne viskas traukiasi, vyksta milžiniški procesai, nesportuojanti moteris nepaspartina ir visai nepadeda šiems procesams. Dažnai girdime, kad po nėštumo pradeda skaudėti ar tai klubo sąnarį, ar krūtinkaulį, ar petį. Ir tai normalu, juk kūnas buvo visiškai išsiderinęs iš normos ribų. Tačiau nieko nedarant galima sau labiau pakenkti. 

Ką parekomenduotumėte visoms moterims, kurios sėkmingai pagimdė, tačiau kažkodėl jaučiasi prastai, nenori savęs matyti veidrodyje, jaučiasi svetimos sau?

Apsirenkite! Rūbą, su kuriuo jaustumėtės gražiai. (Joana šypsosi).

Ir nenusiminkite, nenukabinkite nosies. Tai tėra pirmos emocijos, kai kartais atrodo, kad tai yra pasaulio pabaiga, bet taip nėra. Svarbiausia susidėlioti rutiną, planą, kaip aš grįšiu į tokią būseną, į kokioje norėčiau būti. Pradėsite mankštintis, dėsite pastangas ir jūs tikrai grįšite.

Joana šiuo metu veda treniruotes mamoms su mažais vaikais, kurių metu padeda moterims atsigauti, sustiprėti, o taip pat skatina mažųjų motoriką bei smagų laiką drauge. Susipažinti su Joana ir jos veikla galima socialiniuose tinkluose Facebook arba Instagram @mamainsport.